main image

Važiuoju parsivežti aukščiausios prabos medalį


2016-08-19 14:02

IEVA JUODEIKIENĖ

Titulinė nuotrauka Liudo Barono

 

Iki parolimpinių žaidynių Rio de Žaneire (Brazilija) likus mažiau nei trims savaitėms Lietuvos parolimpiečiai neturi laiko net atsikvėpti. Šiemet tarp 13 į žaidynes vykstančių sportininkų yra ir Lietuvos aklųjų sporto federacijos narys dziudo atstovas Osvaldas Bareikis. Šis jaunas perspektyvus sportininkas jau ne kartą džiugino ir garsino Lietuvą pelnęs prizines vietas tarptautiniuose dziudo turnyruose ir Lietuvos čempionatuose.

Dziudo padėjo nepalūžti

Osvaldas gimė Ukmergėje, tačiau jo regėjimas buvo labai prastas, todėl, kaip dažnai būna, turėjo keltis į miestą, kuriame yra silpnaregiams tinkama mokykla. Taip būdamas vos antros klasės mokinys O.Bareikis atvyko į Vilnių, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą. Sostinėje gyvena ir šiuo metu.

Vaikinas pasakoja, kad pirmą kartą su dziudo susipažino pradėjęs lankyti trečią klasę. „Mokykloje ši sporto šaka buvo gana populiari. Bendraklasis pasiūlė nueiti su juo į treniruotę. Sutikau. Nors tuo metu mokykloje užsiėmimų netrūko, lankiau lengvąją atletiką, aklųjų riedulį (golbolą), šachmatų būrelį ir net muzikos mokyklą, dziudo patiko labiausiai ir sekėsi geriausiai, todėl pasirinkau šią sporto šaką“, – prisimena sportininkas.

Jis tikina, kad išvykus iš namų ir gyvenant be tėvų būdavo labai sunkių akimirkų. „Gyvenau bendrabutyje. Namo grįždavau tik savaitgaliais. Kol buvau mažas, buvo sunku, bet mūsų auklėtojai ir mokytojai buvo labai draugiški ir rūpestingi, palaikydavo sunkiomis akimirkomis. Labai padėjo ir dziudo. Kai norėdavau verkti, eidavau į treniruotę ir išsiliedavau“, – neslepia vaikinas.

Siekti sportininko karjeros Osvaldą paskatino jį mokę treneriai. „Jie skatino mane eiti pas kitus dziudo trenerius. Norėjo, kad tobulėčiau. Treneriai matė, kad esu perspektyvus, galiu dziudo pasiekti daugiau nei kiti vaikai“, – sako dziudoistas.

Vaikinas tikina, kad nuo pat pirmos treniruotės dziudo jam vis labiau patiko, nes sutikdavo vis naujų žmonių, skirtingų trenerių.

Sportas reikalauja aukų

Osvaldas neslepia – dziudo jo gyvenimas. „Mokslus profesinėje mokykloje jau baigiau ir šiuo metu visą savo laiką skiriu sportui“ , – atvirauja vaikinas.

Treneris Algis Mečkovskis negaili gražių žodžių auklėtiniui: „Osvaldas – tvirto charakterio žmogus, turintis neeilinių sporto gabumų. Jis neblogai įvaldęs ne tik dziudo, bet ir kitas sporto šakas, plaukia, bėga.“

Jaunuolis yra nuolatinis tarptautinių dziudo turnyrų ir Lietuvos dziudo čempionatų dalyvis, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių lengvosios atletikos čempionatų daugkartinis nugalėtojas ir įvairių rungčių prizininkas.

2007 m. Osvaldas tapo Rusijos neįgaliųjų vaikų spartakiados dziudo čempionu svorio kategorijoje iki 60 kg ir 300 m bėgimo rungties nugalėtoju. Tais pačiais 2007 m. IBSA pasaulio jaunimo ir studentų žaidynėse Kolorado Springse (JAV) taip pat tapo čempionu svorio kategorijoje iki 60 kg. Po keleto metų, 2009 m., IBSA jaunimo dziudo tarptautiniame čempionate Debrecene (Vengrija) iškovojo 1 vietą svorio kategorijoje iki 60 kg. 2016 m. sportininkas iškovojo 2 vietą tarptautiniame atvirame Vokietijos dziudo čempionate.

Į parolimpines žaidynes Osvaldas pateko pagal pasaulinį reitingą, kuris skaičiuojamas susumavus pelnytus taškus įvairiose varžybose. Sportininkas dalyvavo 3 kvalifikaciniuose turnyruose, dviejuose jų užėmė 5 vietas, to pakako, kad patektų į parolimpines žaidynes.

Šiuo metu sportininkas kartu su treneriu intensyviai ruošiasi parolimpiadai. Jis treniruojasi po 2 kartus per dieną, meta svorį. Vos per 4 dienas Osvaldas turi numesti 4 kilogramus. „Kai metu svorį, mama labai jaudinasi, nuolat klausia ką valgau, ar išvis valgau ir ar nenumirsiu“, – šypsosi Osvaldas.

Vaikinas pasakoja, kad net ir tada, kai nėra varžybų, formos prarasti nevalia. Kai nėra varžybų, dalį treniruočių ant kilimo keičia treniruotės sporto salėje, bėgimas. „Dėl savo ligos negaliu kilnoti svorių, tačiau vis tiek juos naudoju treniruotėse. Sportas yra sportas“, – sako dziudoistas.

Osvaldas neslepia, kad užsiimant dziudo, kaip ir kiekviename sporte, traumų pasitaiko. „Kartais tenka ir į varžybas eiti patyrus traumą. Apsiriši skaudamą vietą, šaldai, tepiesi įvairius tepalus, kad nejaustum didelio skausmo, jei reikia – ir įtvarą užsidedi. Varžybas praleidi tik dėl labai rimtos traumos“, – aiškina sportininkas.

Sieks geriausio rezultato

Osvaldas tikina, kad labai siekė dalyvauti parolimpinėse žaidynėse. „Su treneriu skaičiavome rezultatus ir tikėjomės pakliūti. Kai nepasisekė vienose varžybose, suabejojau, ar pateksiu“, – pasakoja vaikinas.

Jaunuolio treneris sako, kad sužinoję, jog keliauja į Rio de Žaneirą, nuo džiaugsmo neapsvaigo, suprato, kad reikės dar sunkiau dirbti. „Patekti į parolimpiadą jau yra įvertinimas“, – teigia A.Mečkovskis.

Osvaldas nedvejoja: į Braziliją vyksta parsivežti aukščiausios prabos medalio. „Jeigu galvoji, kad galbūt pateksi į finalą, vadinasi, ir treniruotėse tik taip ruošiesi. Važiuoju užimti pirmąją vietą, taip ir treniruojuosi“, – tikina jaunuolis.

Vaikino treneris A.Mečkovskis sako, kad visada norisi tikėtis geriausio, tačiau kokią vietą pavyks užimti, prognozuoja nenoriai. „Kilimas sako būna slidus, galima paslysti, ir priešininkas gali paslysti. Bet tikėtis reikia, kitaip nėra prasmės nei sportuoti, nei važiuoti į varžybas“, – šypsosi vyras.

Nuoroda į straipsnį –> http://asgaliu.lrytas.lt/aktualijos/vaziuoju-parsivezti-auksciausios-prabos-medali.htm

 

Dziudoistas Osvaldas Bareikis

Dziudoistas Osvaldas Bareikis

Treneris Algis Mečkovskis

Treneris Algis Mečkovskis

 

Nuotraukos Eglės Strackaitės

 

 

 

 

 

 

 

 

Visos teisės saugomos © 2017 www.lasfinfo.lt