main image

VšĮ „Vilties žiedas“ informacinis pranešimas


 

 

Dalinamės VšĮ „Vilties žiedas“informaciniu pranešimu:

 

PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGOS PADEDA UŽTIKRINTI NEĮGALIŲJŲ INTEGRACIJOS DARBO RINKOJE TVARUMĄ

 

Jau dvylika metų Lietuvoje neįgaliesiems teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos. Ilgametė praktika parodė šių paslaugų reikalingumą bei jų efektyvumą. Profesinė reabilitacija – viena iš priemonių sėkmingai neįgaliųjų integracijai į visuomenę užtikrinti.

Profesinės reabilitacijos priemonėmis padedama darbingumą praradusiems neįgaliesiems sugrįžti į darbo rinką ir visavertį gyvenimą. Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos po to, kai medicininės reabilitacijos metu stabilizuojama neįgalaus asmens sveikatos būklė, atstatomas gebėjimas savarankiškai tvarkytis kasdienėje veikloje. Profesinė reabilitacija ypač svarbi žmonėms, netekusiems darbingumo, dėl sveikatos problemų ar socialinių veiksnių negalintiems mokytis aukštosiose ar aukštesniosiose mokyklose, tačiau norintiems ne vien gauti pašalpą, bet dirbti ir užsidirbti bei jaustis reikalingais visuomenei.

Teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas pasiekti rezultatai bei šių paslaugų tobulinimo kryptys buvo aptartos šių metų gruodžio 11 d. vykusioje apskrito stalo diskusijoje „Aktualūs profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimo ir teikimo klausimai“. Diskusiją organizavo profesinės reabilitacijos metodinio centro funkcijas vykdanti VšĮ „Vilties žiedas“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Į apskrito stalo diskusiją susirinko Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų atstovai. Diskusijoje dalyvavo Telšių teritorinės darbo biržos direktorė Dangirutė Jurkuvienė, kuri pristatė Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimo klausimais.

Apskrito stalo diskusija vyko Palangos reabilitacijos ligoninėje. Ši įstaiga buvo viena pirmųjų, pradėjusių teikti profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems. Šiuo metu čia teikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems su judėjimo–atramos aparato pažeidimais, sergantiems nervų ir kvėpavimo sistemų ligomis. „Sėkmingos medicininės reabilitacijos, neįgaliųjų grįžimo į normalų gyvenimą jau nebeįsivaizduoju be profesinės reabilitacijos“, – sakė VšĮ „Palangos reabilitacijos ligoninė“ direktorė Romantė Aleknavičienė. Įgyvendinant Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus įstaigoje buvo profesinės reabilitacijos vykdymui pritaikyta aplinka, įrengti mokymo kabinetai, išplėstas profesinio mokymo programų, atitinkančių neįgaliųjų poreikius, spektras. Direktorė pasidžiaugė kasmet didėjančiu profesinės reabilitacijos dalyvių skaičiumi bei jų sėkmės istorijomis.

Profesinė reabilitacija – viena iš priemonių sėkmingai neįgaliųjų integracijai į visuomenę užtikrinti. Dalyvavusių profesinėje reabilitacijoje asmenų skaičius kasmet didėja: 2014 metais profesinėje reabilitacijoje dalyvavo 626 asmenys, 2015 m. – 711, 2016 m. – 778, o šiais metais jau dalyvavo 1007 asmenys. Profesinės reabilitacijos programoje dalyviams teikiamos paslaugos pagal sudarytą individualią programą. Ypatingas dėmesys skiriamas neįgaliojo individualiems poreikiams, kartu su specialistų pagalba įvertinami jo lūkesčiai ir realios galimybės, esant poreikiui, pagal negalios rūšį pritaikomos mokymo programos.

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė pažymėjo, kad šiemet Lietuvoje įsidarbino arba pradėjo savarankišką veiklą 73,7 proc. profesinės reabilitacijos programą baigusių neįgaliųjų, apie 50 proc. išsilaikė darbo rinkoje 6 mėnesius ir ilgiau. Tai rodo, kad ši paslauga yra tinkamai orientuota į neįgaliųjų poreikius ir reikalinga neįgaliesiems.

Tačiau didėjant dalyvaujančių profesinėje reabilitacijoje skaičiui, profesinės reabilitacijos centrai gali priimti nebe visus norinčius. Per šiuos metus jau yra pasiekti profesinės reabilitacijos paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje su Lietuvos darbo birža nustatyti maksimalūs dalyvių skaičiai į paklausiausias mokymo programas. Darbo biržos atstovė D.Jurkuvienė patikino, kad jokie sutarčių pakeitimai yra negalimi ir toliau neįgalieji galės būti priimti mokytis tik pagal programas, kuriose dar yra vietų.

Profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos susiduria ir su kita problema: paslaugų įkainiai yra per maži, nebeatitinka rinkos kainų. Šiai nuomonei pritaria ir Neįgaliųjų reikalų departamento atstovai. „Vis dar girdime pasisakymų, kad profesinė reabilitacija – per brangi paslauga. Tačiau apie 50 proc. asmens profesinės reabilitacijos kainos sudaro neįgaliajam mokamai stipendijai skirtos lėšos“, – teigė A.Kandratavičienė. Diskusijos metu profesinės reabilitacijos centrų atstovai paprašė Neįgaliųjų reikalų departamento kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl teisės aktų, reglamentuojančių profesinės reabilitacijos paslaugų kainos apskaičiavimą, pakeitimo, kuris leistų priartinti paslaugų įkainius prie rinkos kainų dydžio. Kaip parodė profesinės reabilitacijos paslaugų centrų pateikta informacija, šiuo metu profesinės reabilitacijos dalyvių maitinimui, jų apgyvendinimui skiriamos lėšos daugiau kaip du kartus mažesnės už panašių paslaugų kainas kituose sektoriuose, pavyzdžiui, medicininėje reabilitacijoje. „Remdamasis šiais duomenimis Neįgaliųjų reikalų departamentas parengs ir pateiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai argumentuotą siūlymą dėl būtinumo peržiūrėti profesinės reabilitacijos paslaugų kainas“‘ – pažadėjo Neįgaliųjų reikalų departamento Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus specialistė Neringa Česnulaitė.

Ko gi reikėtų, kad profesinės reabilitacijos programa nesustotų ties tuo, kas pasiekta, o būtų tobulinama toliau? Telšių teritorinės darbo biržos direktorė Dangirutė Jurkuvienė išsakė Lietuvos darbo biržos siūlymą organizuojant profesinės reabilitacijos paslaugas labiau įvertinti darbo rinkos poreikį. „Viena iš priemonių – trišalė sutartis tarp darbdavio, neįgalaus asmens ir darbo biržos. Trišalės sutartys galėtų būti įtrauktos į profesinės reabilitacijos teisinį reglamentavimą“. Pasak darbo biržos atstovės, tokia sutartis daliai neįgaliųjų užtikrintų darbo vietą pabaigus profesinės reabilitacijos programą.

  1. Jurkuvienė taip pat atkreipė dėmesį, kad neįgalieji dar mažai naudojasi darbo biržos siūloma subsidijos verslui programa. „Šiemet buvo skirta 15 tūkst eurų paramos verslui programai, tačiau neįglieji šia galimybe naudojasi labai retai, jiems trūksta informacijos, gąsdina formalumai. Tai dar viena priemonė, kuri galėtų padėti šiems žmonėms susikurti darbo vietas“.

Profesinės reabilitacijos įstaigų atstovai siūlo pasinaudoti užsienio šalių patirtimi ir įvesti darbdaviams neįgalių asmenų įdarbinimo kvotas, kartu mažinant neįgaliuosius įdarbinančiųjų mokamų mokesčių naštą. Tai ne tik būtų naudinga darbdaviui, bet ir įpareigotų prisiimti socialinę atsakomybę, neįgalius darbuotojus priimant kaip lygiaverčius mūsų visuomenės narius.

Profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančios VšĮ „Profesijų spektras“ direktorės Aldonos Baziliauskienės nuomone, bendradarbiavimas su darbdaviais turėtų būti žymiai platesnis. „Mes negalėsime užtikrinti profesinės reabilitacijos efektyvumo be darbdavių įtraukimo. Turime atgaivinti 2010 m. metais įsteigtos Lietuvos profesinės reabilitacijos ir profesinio mokymo konfederacijos veiklą, į ją įtraukti darbdavius, dalintis informacija, bendromis jėgomis siekti rezultato – ilgalaikio neįgalaus asmens įsitvirtinimo darbo rinkoje“ – siūlė A.Baziliauskienė. VšĮ „Profesijų spektras“ direktorė įsipareigojo artimiausiu metu pateikti siūlymus dėl konfederacijos veiklos vystymo. „Tik suvieniję jėgas galime išlaikyti pasiektus rezultatus ir užtikrinti profesinės reabilitacijos sistemos pritaikymą prie šiandienos reikalavimų bei tolimesnį vystymą“.

 

Visos teisės saugomos © 2018 www.lasfinfo.lt